5. Ilgalaikis stresas ir nuolatinis „įtampos režimas“

Seksualinis potraukis dažniausiai lengviau atsiranda tada, kai kūnas jaučiasi saugus ir gali atsipalaiduoti.

Kai kasdienybėje nuolat skubate, sprendžiate problemas, rūpinatės kitais žmonėmis ir galvoje sukasi nesibaigiantis darbų sąrašas, kūnas gali likti padidinto budrumo būsenoje.

Tokiu metu artumui tiesiog sunkiau atsirasti vietos.

Tai nereiškia, kad su santykiais kažkas blogai.

Kartais moteris vis dar myli savo partnerį ir nori emocinio artumo, tačiau jos kūnas vakare yra toks pavargęs, kad seksualinis noras nebeatsiranda spontaniškai.

Ilgalaikis stresas taip pat dažnai susijęs su:

• prastesniu miegu;
• didesniu dirglumu;
• sunkesniu atsipalaidavimu;
• mažesne energija;
• didesniu emociniu išsekimu.

Todėl, kai libido sumažėja, verta paklausti ne tik „kas negerai su mano hormonais?“, bet ir:

„Kiek mano gyvenime iš tikrųjų yra erdvės poilsiui ir malonumui?“

Kartais seksualinio potraukio pokytis nėra atskira problema. Jis yra bendro organizmo perkrovimo dalis.

6. Emocinis krūvis 

Tai tema, apie kurią kalbama vis daugiau.

Moteris gali neturėti fiziškai sunkaus darbo, tačiau jos galvoje visą dieną vyksta dešimtys procesų vienu metu.

Kas nuveš vaiką?

Ką nupirkti?

Ką reikia užregistruoti?

Kokį darbą pamiršau?

Kada paskutinis terminas?

Ką gaminsime vakarienei?

Ar reikia paskambinti gydytojui?

Šis nuolatinis planavimas ir atsakomybės jausmas kartais vadinamas „mental load“ – nematomu protiniu krūviu.

Jis gali būti labai sekinantis.

Ir kai vakare partneris nori artumo, moters kūnas gali būti fiziškai šalia, bet galva vis dar „darbe“.

Tokiu atveju seksualinio potraukio stoka nebūtinai reiškia, kad partneris nebeatrodo patrauklus.

Kartais problema ta, kad nervų sistema vis dar neatėjo į ramybės būseną.

Todėl kai kurioms moterims padeda ne spaudimas „susigrąžinti libido“, o didesnis poilsio, artumo be lūkesčių ir kasdienio krūvio pasidalijimo kiekis.

7. Santykių dinamika

Libido nėra vien biologija.

Santykių kokybė taip pat turi didelę įtaką seksualiniam norui.

Jeigu santykiuose ilgą laiką kaupiasi:

• neišspręsti konfliktai;
• emocinis atstumas;
• nuoskaudos;
• kritika;
• saugumo trūkumas;
• spaudimas dėl sekso;
• bendravimo sunkumai,

seksualinis noras gali palaipsniui mažėti.

Kartais moteris sako:

„Aš myliu savo partnerį, bet nebenoriu, kad jis mane liestų.“

Tai nebūtinai prieštaravimas.

Galima mylėti žmogų ir tuo pačiu jausti, kad emocinio ryšio, saugumo ar artumo nepakanka tam, kad kūnas norėtų seksualinio kontakto.

Ilgalaikiuose santykiuose taip pat natūraliai sumažėja naujumo efektas. Tai nereiškia, kad seksualinis gyvenimas turi tapti prastesnis, tačiau dažnai norui reikia daugiau sąmoningo dėmesio nei santykių pradžioje.

Kartais padeda:

• daugiau laiko dviese;
• atviras pokalbis apie poreikius;
• artumas be spaudimo;
• daugiau fizinio kontakto, kuris nebūtinai turi baigtis seksu;
• porų ar seksologo konsultacija, jeigu problema tampa ilgalaikė.

8. Makšties sausumas ar skausmas lytinių santykių metu

Jeigu seksas tapo nemalonus, kūnas gali pradėti jo vengti.

Tai labai svarbi, tačiau dažnai nutylima priežastis.

Makšties sausumas gali pasireikšti:

• perimenopauzėje;
• menopauzėje;
• žindymo metu;
• vartojant kai kuriuos vaistus;
• dėl kitų hormoninių ar sveikatos veiksnių.

Jeigu estrogenų poveikis makšties audiniams mažėja, gali atsirasti:

• sausumas;
• tempimas;
• deginimas;
• jautrumas;
• skausmingi lytiniai santykiai;
• diskomfortas po sekso.

Kūnas labai greitai mokosi asociacijų.

Jeigu artumas kelis kartus buvo skausmingas, gali atsirasti išankstinė įtampa. Raumenys gali dar labiau įsitempti, o seksualinis noras – sumažėti.

Tai nėra problema, kurią reikia tiesiog toleruoti.

Galimi sprendimai priklauso nuo priežasties ir gali apimti lubrikantus, makšties drėkiklius ar gydytojo rekomenduojamą gydymą.

Jeigu skausmas lytinių santykių metu kartojasi, verta pasikonsultuoti su ginekologu.

9. Vaistai gali pakeisti libido

Kai kurių vaistų šalutinis poveikis gali būti sumažėjęs seksualinis potraukis arba sunkesnis susijaudinimas ir orgazmas.

Dažniausiai apie tai kalbama vartojant kai kuriuos:

• antidepresantus;
• kraujospūdį veikiančius vaistus;
• hormoninius preparatus;
• kitus medikamentus.

Jeigu pastebėjote, kad libido reikšmingai pasikeitė pradėjus vartoti naują vaistą arba pakeitus jo dozę, verta tai aptarti su gydytoju.

Svarbu vaistų nenutraukti savarankiškai.

Kartais galima pakeisti dozę, preparatą ar pasirinkti kitą sprendimą, tačiau tai turi būti daroma kartu su gydytoju.

O hormoninė kontracepcija?

Kai kurios moterys pastebi seksualinio potraukio pokyčius pradėjusios vartoti hormoninę kontracepciją, kitos – jokio skirtumo nejaučia.

Moterų reakcija labai individuali.

Todėl nėra teisinga sakyti, kad hormoninė kontracepcija visoms sumažina libido.

Tačiau jeigu seksualinis potraukis aiškiai pasikeitė netrukus po kontracepcijos pradžios ar pakeitimo, verta šią galimybę aptarti su gydytoju.

Ką reiškia, jei libido dingo po 35–40 metų?

Vien amžius pats savaime nėra diagnozė.

Tačiau 35–45 metų laikotarpiu dažnai sutampa keli dalykai vienu metu:

• hormonų svyravimai;
• perimenopauzės pradžia;
• didesnis kasdienis krūvis;
• miego pablogėjimas;
• vaikų ir darbo atsakomybės;
• santykių rutina;
• kūno pokyčiai;
• mažiau laiko sau.

Todėl kartais atrodo, kad libido „staiga dingo“, nors iš tikrųjų organizmas ilgą laiką veikė vis didesnio krūvio sąlygomis.

Be to, perimenopauzė nebūtinai prasideda nuo karščio bangų.

Pirmieji pokyčiai kai kurioms moterims būna gerokai subtilesni:

• prastesnis miegas;
• stipresnis PMS;
• sumažėjęs atsparumas stresui;
• ciklo pokyčiai;
• mažesnė energija;
• pasikeitęs seksualinis potraukis.

Jeigu šie simptomai pasireiškia kartu, verta juos aptarti su gydytoju.

Ar mažas libido visada reiškia hormonų trūkumą?

Ne.

Tai viena svarbiausių šio straipsnio minčių.

Moterų seksualinis potraukis yra sudėtingas ir negali būti paaiškinamas vien estrogeno ar testosterono kiekiu.

Du žmonės, turintys panašius hormonų rodiklius, gali turėti visiškai skirtingą libido.

Didelę įtaką turi:

• santykių kokybė;
• miegas;
• stresas;
• kūno įvaizdis;
• ankstesnės seksualinės patirtys;
• skausmas;
• vaistai;
• psichologinė savijauta;
• fizinė sveikata.

Todėl vien hormonų tyrimo dažniausiai nepakanka norint paaiškinti sumažėjusį seksualinį potraukį.

O jeigu santykiai geri, bet sekso vis tiek nesinori?

Tai taip pat gali nutikti.

Geri santykiai automatiškai negarantuoja aukšto libido.

Moteris gali jaustis:

• mylima;
• saugi;
• artima partneriui;

ir vis tiek patirti mažesnį seksualinį potraukį.

Tokiu atveju verta pažvelgti į kitus veiksnius:

Ar pakanka miego?

Ar nuolat jaučiate nuovargį?

Ar seksas nesukelia diskomforto?

Ar vartojate vaistus, galinčius veikti seksualinę funkciją?

Ar prasidėjo ciklo pokyčiai?

Ar kūnas turi pakankamai erdvės atsipalaiduoti?

Kartais atsakymas slypi ne santykiuose.

Kūno įvaizdis taip pat gali turėti įtakos

Po nėštumo, svorio pokyčių ar perimenopauzės moters kūnas gali pasikeisti.

Kartais pasikeičia ne tiek pats kūnas, kiek santykis su juo.

Moteris gali jaustis mažiau patraukli, pradėti vengti nuogumo ar galvoti apie savo išvaizdą net artumo metu.

Tai gali trukdyti atsipalaiduoti ir patirti malonumą.

Svarbu suprasti, kad seksualinis potraukis nėra atlygis už „tobulą“ kūną.

Tačiau santykis su savo kūnu gali paveikti tai, kiek saugiai ir laisvai žmogus jaučiasi seksualinio artumo metu.

Kada sumažėjęs libido tampa problema?

Nėra universalaus skaičiaus, kiek kartų per savaitę ar mėnesį žmogus „turėtų“ norėti sekso.

Normalus libido kiekvienam žmogui yra skirtingas.

Svarbiausias klausimas:

ar šis pokytis kelia jums kančią arba trukdo santykiams?

Jeigu ne – mažesnis seksualinio potraukio lygis nebūtinai yra medicininė problema.

Tačiau jei libido sumažėjimas yra ryškus, užsitęsęs ir jus trikdo, verta ieškoti priežasties.

10. Ką praktiškai galima daryti, kai libido sumažėjo?

Pirmiausia svarbu nebandyti „priversti“ savęs jausti norą.

Seksualinis potraukis nėra mygtukas, kurį galima įjungti valios pastangomis. Dažniausiai jis atsiranda tada, kai kūnui ir psichikai sudaromos tinkamos sąlygos.

Tai gali reikšti ne vieną didelį pokytį, o kelių veiksnių korekciją.

1. Įvertinkite miegą

Jeigu nuolat pabundate naktį, miegate per trumpai arba ryte atsikeliate nepailsėjusi, pirmas žingsnis gali būti miego gerinimas.

Kartais libido pradeda grįžti ne todėl, kad moteris „dirbo su libido“, o todėl, kad pagaliau pradėjo normaliai miegoti.

Verta atkreipti dėmesį:

• ar einate miegoti panašiu metu;
• ar prieš miegą vartojate daug kofeino ar alkoholio;
• ar miegamasis nėra per šiltas;
• ar naktį dažnai pabundate;
• ar ryte jaučiatės pailsėjusi.

Jeigu miego problemos tęsiasi ilgai, verta ieškoti jų priežasties, o ne tiesiog bandyti su jomis susitaikyti.

2. Mažinkite nuolatinį krūvį

Kai visas gyvenimas tampa darbų sąrašu, seksualinis potraukis dažnai pasitraukia į paskutinę vietą.

Kartais padeda labai praktiški dalykai:

• perskirstyti buities darbus;
• sumažinti nereikalingus įsipareigojimus;
• turėti laiko be telefono;
• skirti laiko pabūti vienai;
• planuoti laiką dviese ne tik tada, kai jau esate išsekę.

Libido dažnai lengviau atsiranda tada, kai moteris jaučiasi ne tik funkcionali, bet ir gyva.

3. Kurkite artumą be spaudimo

Jeigu seksas tapo tema, dėl kurios kyla įtampa, pats spaudimas gali dar labiau sumažinti norą.

Gali būti naudinga kuriam laikui grįžti prie artumo, kuris neturi privalomos baigties:

• apkabinimų;
• prisilietimų;
• masažo;
• bučinių;
• laiko dviese;
• pokalbių be telefonų.

Tokiu būdu kūnas gali vėl susieti fizinį artumą su malonumu ir saugumu, o ne su pareiga.

4. Spręskite skausmą ir sausumą

Skausmingi lytiniai santykiai nėra kažkas, ką reikėtų toleruoti.

Jeigu jaučiate:

• sausumą;
• deginimą;
• tempimą;
• skausmą;
• diskomfortą po lytinių santykių,

verta pasikonsultuoti su ginekologu.

Priklausomai nuo priežasties, gali padėti lubrikantai, makšties drėkikliai ar kiti gydytojo rekomenduoti sprendimai.

Kai pašalinamas fizinis diskomfortas, kai kurioms moterims seksualinis noras taip pat pradeda grįžti.

5. Peržiūrėkite vartojamus vaistus

Jeigu libido pasikeitė po naujo vaisto pradėjimo ar dozės pakeitimo, verta tai paminėti gydytojui.

Kai kurie vaistai gali paveikti:

• seksualinį potraukį;
• susijaudinimą;
• makšties lubrikaciją;
• orgazmą.

Vaistų nereikėtų nutraukti savarankiškai, tačiau gydytojas gali padėti įvertinti, ar įmanomi kiti variantai.

6. Rūpinkitės bendra fizine sveikata

Libido labai glaudžiai susijęs su bendra savijauta.

Kai žmogus jaučiasi stipresnis, geriau miega, turi daugiau energijos ir mažiau skausmo, seksualinis potraukis dažnai taip pat tampa gyvesnis.

Naudinga pasirūpinti:

• reguliariu judėjimu;
• pakankamu baltymų kiekiu;
• visaverte mityba;
• pakankamu energijos kiekiu;
• miego kokybe;
• bendra sveikatos patikra.

Nereikia ieškoti vieno „libido produkto“. Dažnai daug svarbiau sutvarkyti pagrindus.

Kokius tyrimus ar temas verta aptarti su gydytoju?

Nėra vieno universalaus tyrimų rinkinio moteriai, kuriai sumažėjo libido.

Gydytojas vertina:

• amžių;
• menstruacijų ciklą;
• kitus simptomus;
• vartojamus vaistus;
• miego kokybę;
• bendrą sveikatos būklę;
• psichologinę savijautą;
• santykių ir seksualinio gyvenimo kontekstą.

Pagal situaciją gali būti svarstomi:

• bendras kraujo tyrimas;
• feritinas;
• skydliaukės funkcijos rodikliai;
• gliukozės apykaitos tyrimai;
• tam tikri hormoniniai tyrimai;
• kiti tyrimai pagal simptomus.

Svarbu suprasti, kad normalūs laboratoriniai rodikliai dar nereiškia, jog seksualinio potraukio pokytis „nereikšmingas“. Libido yra daug platesnis reiškinys nei vien kraujo tyrimų skaičiai.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Pasitarti verta, jeigu:

• libido sumažėjo staiga;
• pokytis tęsiasi ilgiau nei kelis mėnesius;
• lytiniai santykiai tapo skausmingi;
• atsirado makšties sausumas ar deginimas;
• kartu pasireiškia ryškūs ciklo pokyčiai;
• atsirado karščio bangos ar naktinis prakaitavimas;
• jaučiate ryškų nuovargį;
• sumažėjęs potraukis kelia jums kančią;
• situacija pradėjo stipriai veikti santykius.

Jeigu problema labiau susijusi su emociniu ar santykių kontekstu, gali būti naudinga ir seksologo, psichologo ar porų terapeuto pagalba.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar normalu, kad libido sumažėja po 40 metų?

Taip, tai gali nutikti, tačiau sumažėjęs libido nėra neišvengiama senėjimo dalis.

Po 40 metų gali pasikeisti hormonų pusiausvyra, miegas, energija, santykių dinamika ir bendra sveikata. Visa tai gali paveikti seksualinį potraukį.

Kai kurioms moterims libido sumažėja, kitoms išlieka panašus, o daliai net padidėja.

Svarbiausia vertinti individualų pokytį.

Ar perimenopauzė gali sumažinti libido?

Taip, gali.

Perimenopauzėje hormonų kiekis svyruoja, o kartu gali atsirasti miego sutrikimų, makšties sausumas, karščio bangos, nuovargis ir emociniai pokyčiai.

Visi šie veiksniai gali prisidėti prie mažesnio seksualinio potraukio.

Ar mažas testosteronas visada reiškia mažą libido?

Ne.

Testosteronas dalyvauja seksualinio potraukio reguliavime, tačiau libido priklauso ne vien nuo jo.

Svarbūs ir santykiai, miegas, stresas, skausmas, emocinė savijauta bei kiti fiziologiniai veiksniai.

Vienas testosterono tyrimas paprastai nepaaiškina visos situacijos.

Ar libido gali grįžti?

Taip.

Jeigu priežastis yra miego stoka, stresas, vaistų poveikis, makšties sausumas, santykių įtampa ar kita išsprendžiama problema, seksualinis potraukis gali pagerėti.

Tačiau pokyčiai dažniausiai nevyksta per vieną dieną.

Svarbu nustatyti tikrąją priežastį.

Ar normalu mylėti partnerį, bet nenorėti sekso?

Taip.

Emocinė meilė ir seksualinis potraukis nėra tas pats.

Galima jausti stiprų prisirišimą ir meilę partneriui, tačiau tuo pat metu turėti mažą libido dėl nuovargio, hormonų pokyčių, streso ar kitų veiksnių.

Ar galima pagerinti libido be hormoninio gydymo?

Kai kurioms moterims taip.

Jeigu problema susijusi su miegu, stresu, santykių dinamika, fiziniu diskomfortu ar vaistais, šių veiksnių korekcija gali reikšmingai pagerinti situaciją.

Kitais atvejais gydytojas gali pasiūlyti medicininius sprendimus.

Ar papildai gali padidinti libido?

Nėra vieno papildo, kuris patikimai išspręstų visas moterų libido problemas.

Jeigu organizmui trūksta tam tikrų maistinių medžiagų, jų trūkumo koregavimas gali pagerinti bendrą savijautą, energiją ir netiesiogiai seksualinį potraukį.

Tačiau jeigu libido sumažėjo dėl skausmingų santykių, vaistų poveikio ar santykių problemų, vien papildų nepakaks.

Viena svarbi mintis: libido nebūtinai turi būti spontaniškas

Daugelis moterų mano, kad seksualinis noras turėtų atsirasti taip pat kaip santykių pradžioje.

Staiga.

Be jokios priežasties.

Tačiau ilgalaikiuose santykiuose ir vėlesniuose gyvenimo etapuose dažnai sustiprėja atsakomasis potraukis.

Tai reiškia, kad iš pradžių gali būti ne „noriu sekso“, o tiesiog:

„Noriu prisiglausti.“

Tada atsiranda prisilietimai.

Atsipalaidavimas.

Malonumas.

Ir tik tada – seksualinis noras.

Jeigu tikimės, kad noras visada turi atsirasti pirmas, galime klaidingai nuspręsti, kad mūsų libido visiškai dingo.

Libido nėra jūsų moteriškumo matas

Seksualinis potraukis gali keistis visą gyvenimą.

Vienais etapais jis stipresnis.

Kitais – silpnesnis.

Tai nepasako, kiek esate moteriška, patraukli ar kiek mylite savo partnerį.

Jeigu pokytis jūsų netrikdo, nebūtina jo „taisyti“.

Tačiau jeigu jaučiate, kad praradote svarbią savo gyvenimo dalį, verta ieškoti priežasties.

Ir dažniausiai geriausias klausimas nėra:

„Kaip priversti save vėl norėti sekso?“

O:

„Kas mano kūnui šiuo metu trukdo jausti norą?“

Apibendrinimas

Sumažėjęs libido moterims gali turėti daugybę priežasčių.

Hormonų pokyčiai ir perimenopauzė gali būti viena jų, tačiau ne mažiau svarbūs miegas, stresas, fizinis nuovargis, emocinis krūvis, santykių dinamika, skausmas lytinių santykių metu, vartojami vaistai ir bendra sveikatos būklė.

Todėl sumažėjusio libido nereikėtų vertinti kaip vieno hormono problemos.

Kartais kūnui pirmiausia reikia daugiau miego.

Kartais – mažiau spaudimo.

Kartais – gydymo dėl makšties sausumo.

Kartais – atviresnio pokalbio santykiuose.

O kartais verta kartu su gydytoju įvertinti, ar organizme nevyksta didesni hormoniniai ar sveikatos pokyčiai.

Libido nėra atskirtas nuo likusio kūno. Jis dažnai atspindi tai, kaip jaučiatės apskritai.