Ar hormonai gali trukdyti mesti svorį?
Jūs valgote panašiai kaip anksčiau.
Judate.
Galbūt net sportuojate daugiau.
Tačiau svoris nejuda.
Arba mažėja taip lėtai, kad atrodo, jog organizmas tiesiog priešinasi kiekvienam bandymui numesti kelis kilogramus.
Tada natūraliai kyla klausimas:
„Ar gali būti, kad man trukdo hormonai?“
Trumpas atsakymas – taip, hormonai gali turėti įtakos svorio reguliavimui, tačiau jie retai veikia vieni.
Kūno svorį lemia ne vien kalorijos ir ne vien hormonai. Tai sudėtinga sistema, kurioje dalyvauja miegas, stresas, raumenų masė, fizinis aktyvumas, apetitas, gliukozės apykaita, gyvenimo etapas, vartojami vaistai ir bendra sveikatos būklė.
Ypač daug moterų šį klausimą pradeda kelti po 35–40 metų, kai anksčiau veikę metodai nebeduoda tokių pačių rezultatų.
Dietos, kurios kažkada veikdavo per kelias savaites, dabar atrodo neveiksmingos.
Pilvo srityje riebalai kaupiasi lengviau.
Po prastos nakties norisi daugiau saldaus.
Atsistatyti po treniruotės užtrunka ilgiau.
O kartais kartu pasikeičia ir menstruacijų ciklas, miegas ar energijos lygis.
Šiame straipsnyje aptarsime:
- kokie hormonai gali turėti įtakos svoriui;
- kaip perimenopauzė keičia kūno sudėtį;
- kokį vaidmenį atlieka insulinas;
- kaip skydliaukė susijusi su medžiagų apykaita;
- kodėl stresas ir miegas yra svarbūs;
- kada verta atlikti tyrimus;
- ką praktiškai galima daryti, jei svoris nejuda.
Pirmiausia: ar hormonai gali „užblokuoti“ svorio metimą?
Ne visai.
Hormonai negali visiškai panaikinti energijos balanso principų, tačiau jie gali labai stipriai paveikti tai, kaip lengva arba sunku laikytis svorio mažinimui reikalingo režimo.
Pavyzdžiui, hormoniniai pokyčiai gali paveikti:
- alkio jausmą;
- sotumą;
- potraukį saldumynams;
- miego kokybę;
- energijos lygį;
- spontanišką judėjimą;
- raumenų masę;
- riebalų pasiskirstymą;
- skysčių kaupimąsi.
Todėl dvi moterys, kurios teoriškai valgo panašiai, gali jaustis visiškai skirtingai.
Viena lengvai išlaiko režimą.
Kita nuolat alkana, prastai miega, turi mažiau energijos ir spontaniškai juda mažiau.
Štai kodėl frazė „tiesiog mažiau valgyk“ dažnai nepaaiškina viso vaizdo.
1. Estrogenai ir perimenopauzė
Vienas dažniausių svorio pokyčių etapų moters gyvenime yra perimenopauzė.
Perimenopauzė – tai laikotarpis prieš menopauzę, kai kiaušidžių hormonų gamyba pradeda svyruoti.
Estrogenų kiekis ne tiesiog nuosekliai mažėja. Jis gali tai kilti, tai kristi.
Dėl to moteris gali vieną mėnesį jaustis visiškai normaliai, o kitą pastebėti:
- stipresnį PMS;
- blogesnį miegą;
- didesnį apetitą;
- daugiau skysčių susilaikymo;
- didesnį nuovargį;
- riebalų kaupimąsi pilvo srityje.
Svarbu suprasti, kad estrogenų pokyčiai nebūtinai tiesiogiai „prideda kilogramų“.
Tačiau jie gali pakeisti kūno sudėtį ir tai, kur organizmas linkęs kaupti riebalus.
Kai kurioms moterims po 40 metų riebalinio audinio daugiau pradeda kauptis aplink pilvą, net jei bendras svoris nepasikeičia labai ryškiai.
Todėl gali atrodyti:
„Aš sveriu beveik tiek pat, bet mano kūnas visai kitoks.“
Tai labai dažnas pastebėjimas.
2. Progesterono pokyčiai
Perimenopauzės metu ovuliacija gali tapti ne tokia reguliari kaip anksčiau.
Kai ovuliacija nevyksta arba vyksta rečiau, progesterono gamyba taip pat gali kisti.
Progesterono pokyčiai gali būti susiję su:
- stipresniu PMS;
- didesniu skysčių kaupimusi;
- prastesniu miegu;
- emociniu jautrumu;
- didesniu apetitu prieš mėnesines.
Kartais moteris per kelias dienas prieš menstruacijas pamato svarstyklėse vienu ar keliais kilogramais daugiau.
Tai nebūtinai reiškia, kad per kelias dienas priaugo tiek riebalų.
Dažnai dalį pokyčio sudaro skysčių susilaikymas ir virškinimo pokyčiai.
Todėl vertinant svorį naudinga žiūrėti ne į vieną dieną, o į kelių savaičių tendenciją.
3. Insulinas ir jautrumas insulinui
Insulinas yra hormonas, padedantis gliukozei patekti iš kraujo į ląsteles.
Kai organizmas tampa mažiau jautrus insulinui, kasai gali reikėti jo išskirti daugiau.
Tai vadinama atsparumu insulinui.
Kai kurioms moterims ši problema ypač aktuali sergant policistinių kiaušidžių sindromu, tačiau ji gali pasireikšti ir be PKS.
Atsparumui insulinui gali būti būdinga:
- stiprus alkis;
- mieguistumas po valgio;
- potraukis saldumynams;
- riebalų kaupimasis pilvo srityje;
- svorio metimo sunkumai;
- gliukozės svyravimai.
Svarbu nebandyti diagnozuoti atsparumo insulinui vien iš simptomų. Tam reikalingas gydytojo įvertinimas ir, jei reikia, laboratoriniai tyrimai.
Tačiau jei svorio augimą lydi nereguliarus ciklas, spuogai, didesnis plaukuotumas ar kiti PKS požymiai, verta šią temą aptarti su gydytoju.
4. Skydliaukės hormonai
Skydliaukė dalyvauja reguliuojant energijos apykaitą.
Kai jos veikla sulėtėja, gali atsirasti:
- nuolatinis nuovargis;
- šalčio pojūtis;
- sausa oda;
- vidurių užkietėjimas;
- plaukų slinkimas;
- sunkiau kontroliuojamas svoris.
Tačiau svarbu nepervertinti skydliaukės vaidmens.
Net ir esant hipotirozei, svorio pokyčiai dažnai būna vidutiniai, o didelė dalis svorio gali būti susijusi su skysčių kaupimusi.
Todėl jei svoris auga, nereikėtų automatiškai manyti, kad „kalta skydliaukė“.
Tačiau jeigu svorio pokyčius lydi keli iš aukščiau išvardytų simptomų, verta aptarti skydliaukės funkcijos tyrimus su gydytoju.
5. Kortizolis ir stresas
„Aukštas kortizolis“ internete tapo viena populiariausių temų.
Tačiau realybė yra sudėtingesnė.
Kortizolis yra normalus ir būtinas hormonas. Jis padeda organizmui reaguoti į stresą, reguliuoja energijos panaudojimą ir dalyvauja daugelyje kitų procesų.
Problema ne pats kortizolis, o ilgalaikis stresas ir tai, ką jis daro gyvenimo būdui.
Kai žmogus nuolat patiria stresą, dažniau:
- blogiau miega;
- mažiau juda;
- dažniau užkandžiauja;
- renkasi kaloringesnį maistą;
- sunkiau atsistato po fizinio krūvio.
Kai kuriems žmonėms stresas taip pat padidina apetitą ir potraukį energingam maistui.
Todėl stresas gali labai realiai apsunkinti svorio kontrolę, net jei problema nėra paprasčiausiai „per aukštas kortizolis“.
6. Miego hormonai ir apetitas
Miegas yra vienas labiausiai nuvertinamų svorio kontrolės veiksnių.
Kai miegate per trumpai arba dažnai pabundate, kitą dieną gali pasikeisti alkio ir sotumo signalai.
Praktiškai tai dažnai atrodo labai paprastai:
Po geros nakties pusryčiams norisi normalaus maisto.
Po keturių ar penkių valandų miego – kavos, bandelės ir kažko saldaus.
Tai nėra vien valios klausimas.
Miego trūkumas gali pakeisti smegenų reakciją į maistą ir padidinti norą rinktis energingesnius produktus.
Todėl jeigu bandote mesti svorį, tačiau reguliariai miegate po penkias ar šešias valandas, verta pradėti ne nuo dar griežtesnės dietos, o nuo miego.
7. Ar testosteronas svarbus moters svoriui?
Taip, tačiau daugiau per kūno sudėtį nei per patį svarstyklių skaičių.
Testosteronas ir kiti androgenai dalyvauja palaikant raumenų masę.
Raumenys yra metaboliškai aktyvus audinys.
Jeigu su amžiumi mažėja raumenų masė ir kartu mažėja fizinis aktyvumas, organizmo paros energijos poreikis gali palaipsniui mažėti.
Tai reiškia, kad mityba, kuri 30-ies metų amžiuje palaikė stabilų svorį, po 40-ies gali sukurti nedidelį energijos perteklių.
Jis nebūtinai didelis.
Tačiau net mažas kasdienis perteklius ilgainiui gali būti pastebimas.
Todėl viena svarbiausių svorio kontrolės strategijų po 40 metų yra ne tik „daugiau kardio“, bet ir raumenų masės išlaikymas per jėgos treniruotes.
Kodėl po 40 metų gali atrodyti, kad organizmas „nebereaguoja“?
Dažniausiai priežastis nėra vienas hormonas.
Tiesiog vienu metu susideda keli dalykai:
- keičiasi estrogenų ir progesterono dinamika;
- mažėja raumenų masė;
- miegas tampa prastesnis;
- daugiau gyvenimo streso;
- mažiau spontaniško judėjimo;
- organizmas ilgiau atsistato;
- dieta tampa vis griežtesnė ir sunkiau išlaikoma.
Ir tada moteris daro tai, kas anksčiau veikė:
dar labiau sumažina kalorijas.
Dar daugiau kardio.
Dar mažiau angliavandenių.
Tačiau rezultatas dažnai tampa priešingas – daugiau alkio, mažiau energijos ir dar sunkiau išlaikomas režimas.
Kodėl svorio metimas po 40 metų gali tapti sunkesnis?
8. Mažėjanti raumenų masė gali nepastebimai keisti kūno sudėtį
Vienas svarbiausių, bet dažnai nepakankamai įvertinamų pokyčių po 35–40 metų yra raumenų masės mažėjimas.
Tai nebūtinai reiškia, kad staiga tampate silpna ar pastebimai prarandate raumenis. Dažniau procesas vyksta lėtai.
Jeigu reguliariai neatliekate jėgos pratimų, bėgant metams gali mažėti aktyvaus raumeninio audinio kiekis.
Tai svarbu dėl kelių priežasčių.
Pirma, raumenys sunaudoja energiją.
Antra, jie padeda palaikyti geresnę gliukozės apykaitą.
Trečia, didesnė raumenų masė padeda išlaikyti kūno formą net tada, kai svarstyklių skaičius smarkiai nesikeičia.
Todėl moteris gali sverti beveik tiek pat, kiek prieš dešimt metų, tačiau jos kūno sudėtis jau gali būti kitokia: mažiau raumenų ir daugiau riebalinio audinio.
Būtent todėl kai kurios moterys sako:
„Svoris beveik toks pats, bet mano kūnas atrodo visiškai kitaip.“
Šiuo atveju vien mažinti kalorijas nėra pats geriausias sprendimas.
Kartais svarbiau pradėti sistemingai palaikyti ir auginti raumenų masę.
Kodėl jėgos treniruotės po 40 metų tampa ypač svarbios?
Jėgos treniruotės padeda palaikyti raumenis ir kaulus, gerina fizinę funkciją ir gali padėti išlaikyti sveikesnę kūno sudėtį.
Tam nebūtinai reikia kasdien lankytis sporto salėje.
Daugeliui žmonių pakanka 2–3 kokybiškų jėgos treniruočių per savaitę.
Svarbiausia – progresyvus krūvis.
Tai gali būti:
- pritūpimai;
- traukos;
- atsispaudimai;
- pratimai su hanteliais;
- treniruokliai;
- elastinės gumos;
- kūno svorio pratimai.
Tikslas nėra „sudeginti kuo daugiau kalorijų“.
Tikslas – išsaugoti audinį, kuris padeda kūnui išlikti stipriam ir metaboliškai aktyviam.
9. Kodėl labai griežtos dietos dažnai pradeda veikti prasčiau?
Kai moteris pastebi, kad svoris nejuda, pirmas instinktas dažnai būna valgyti dar mažiau.
Jeigu 1600 kcal nepadėjo, bandoma 1300.
Jeigu ir tai neduoda greito rezultato – 1200.
Tačiau toks požiūris gali sukurti naujų problemų.
Kai kalorijų kiekis labai sumažinamas, dažnai tampa sunkiau gauti pakankamai:
- baltymų;
- geležies;
- kalcio;
- vitaminų;
- mineralų;
- skaidulų.
Taip pat didėja alkis ir tampa sunkiau laikytis dietos ilgą laiką.
Be to, svorio metimo metu organizmas prisitaiko.
Sumažėjus kūno masei, jam reikia mažiau energijos.
Žmogus dažnai spontaniškai pradeda mažiau judėti – mažiau vaikšto, mažiau gestikuliuoja, daugiau sėdi.
Šie pokyčiai gali būti labai subtilūs, bet bendros energijos sąnaudos sumažėja.
Tai vadinama metaboline adaptacija.
Ji nereiškia, kad metabolizmas „sugedo“.
Tai normalus organizmo atsakas į ilgalaikį energijos deficitą.
Todėl po daugybės dietų gali atrodyti, kad kūnas priešinasi svorio metimui.
Dažnai efektyvesnis kelias yra ne dar griežtesnė dieta, o tvaresnis energijos deficitas, pakankamas baltymų kiekis, jėgos treniruotės ir daugiau kasdienio judėjimo.
10. „Valgau labai mažai, bet svoris nekrenta“ – kaip taip gali būti?
Tai labai jautri tema, nes moteris gali iš tiesų jausti, kad valgo mažai.
Ir kartais ji tikrai valgo mažai.
Tačiau žmogaus suvokiamas maisto kiekis ir faktinis energijos kiekis nebūtinai sutampa.
Daug kalorijų gali susidėti iš:
- aliejaus gaminant;
- riešutų;
- užkandžių;
- kavos priedų;
- gėrimų;
- padažų;
- savaitgalio valgymų;
- „kelių kąsnių“ gaminant maistą.
Tai nereiškia, kad reikia visą gyvenimą sverti kiekvieną gramą maisto.
Tačiau trumpas objektyvesnis mitybos įvertinimas kartais padeda suprasti, kur slypi skirtumas.
Kita vertus, svarbu nepradėti automatiškai manyti, kad žmogus tiesiog „neteisingai skaičiuoja“.
Jeigu svoris tikrai nekinta nepaisant nuoseklaus režimo, o kartu atsiranda kitų simptomų, verta įvertinti ir medicinines priežastis.
11. PCOS ir svorio metimas
Policistinių kiaušidžių sindromas, arba PKS, yra viena būklių, kuri gali apsunkinti svorio kontrolę kai kurioms moterims.
PKS gali būti susijęs su:
- atsparumu insulinui;
- nereguliariomis menstruacijomis;
- padidėjusiu androgenų poveikiu;
- spuogais;
- didesniu plaukuotumu;
- plaukų retėjimu galvos srityje.
Kai organizmas yra mažiau jautrus insulinui, alkio ir gliukozės svyravimų valdymas gali būti sudėtingesnis.
Tačiau svarbu nesukurti įspūdžio, kad moteris, turinti PKS, negali numesti svorio.
Gali.
Tiesiog kai kurioms moterims reikia labiau individualizuotos strategijos.
Dažnai naudingi:
- jėgos pratimai;
- reguliarus judėjimas;
- pakankamai baltymų;
- skaidulų turintis maistas;
- stabilus valgymo režimas;
- pakankamas miegas.
Jeigu yra ryškus atsparumas insulinui arba kiti metaboliniai sutrikimai, gydytojas gali pasiūlyti papildomą gydymą.
12. Ar dėl perimenopauzės tikrai priaugama svorio?
Tai nėra taip paprasta, kaip kartais pateikiama socialiniuose tinkluose.
Perimenopauzė pati savaime nėra automatinė svorio priaugimo priežastis.
Tačiau tuo pačiu gyvenimo laikotarpiu vyksta keli pokyčiai:
- keičiasi estrogenų dinamika;
- gali blogėti miegas;
- mažėja raumenų masė;
- sumažėja fizinis aktyvumas;
- didėja gyvenimo stresas;
- gali pasikeisti riebalų pasiskirstymas.
Todėl perimenopauzė gali sudaryti sąlygas, kuriomis svorį kontroliuoti tampa sunkiau.
Ypač pastebimas riebalų pasiskirstymo pokytis.
Kai kurios moterys pastebi, kad net nedaug pakitus bendram svoriui daugiau riebalinio audinio kaupiasi centrinėje kūno dalyje.
Tai dažnai ir sukuria jausmą:
„Aš ne tiek priaugau svorio, kiek pasikeitė visas mano kūnas.“
Tai labai svarbus skirtumas.
Svarstyklės ne visada parodo tai, kas iš tikrųjų vyksta su kūno sudėtimi.
13. Skysčių susilaikymas gali atrodyti kaip riebalų priaugimas
Svoris gali svyruoti net keliais kilogramais ne dėl riebalų.
Įtakos gali turėti:
- menstruacijų ciklas;
- druskos kiekis maiste;
- angliavandenių suvartojimas;
- uždegimas po sunkios treniruotės;
- vidurių užkietėjimas;
- kelionės;
- miego trūkumas.
Todėl vienas pasisvėrimas beveik nieko nepasako apie tikrą svorio tendenciją.
Naudingiau stebėti kelių savaičių vidurkį.
Pavyzdžiui, jei menstruacijų ciklo pabaigoje svarstyklės rodo 1,5 kg daugiau, tai nebūtinai reiškia, kad priaugote 1,5 kg riebalų.
Tam reikėtų labai didelio energijos pertekliaus per trumpą laiką.
Daug dažniau tai yra skysčiai.
Tai svarbu todėl, kad moteris gali pamatyti didesnį skaičių, nusivilti ir dar labiau sumažinti maisto kiekį, nors realiai nieko blogo neįvyko.
14. Kai kurie vaistai gali apsunkinti svorio kontrolę
Kai kurie vaistai gali būti susiję su svorio pokyčiais.
Tai gali būti tam tikri:
- antidepresantai;
- antipsichoziniai vaistai;
- steroidiniai preparatai;
- vaistai nuo epilepsijos;
- kai kurie diabeto gydymo vaistai;
- kiti medikamentai.
Poveikis gali skirtis priklausomai nuo žmogaus ir konkretaus preparato.
Jeigu svoris pradėjo keistis po naujo vaisto pradėjimo, verta tai aptarti su gydytoju.
Vaistų nereikėtų nutraukti savarankiškai.
Kartais gydytojas gali pasiūlyti alternatyvą arba padėti pritaikyti svorio kontrolės strategiją prie gydymo.
15. Ar „lėtas metabolizmas“ tikrai egzistuoja?
Metabolizmo greitis tarp žmonių iš tiesų skiriasi.
Tam įtakos turi:
- kūno dydis;
- raumenų masė;
- amžius;
- genetika;
- skydliaukės funkcija;
- fizinis aktyvumas.
Tačiau „lėtas metabolizmas“ dažnai naudojamas kaip labai platus paaiškinimas.
Dažniau reali situacija yra sudėtinė.
Pavyzdžiui:
moteris pradeda mažiau vaikščioti,
praranda dalį raumenų,
blogiau miega,
daugiau sėdi,
bet valgo taip pat kaip prieš dešimt metų.
Tuomet energijos poreikis gali būti mažesnis nei anksčiau.
Tai nereiškia, kad metabolizmas sugadintas.
Tai reiškia, kad pasikeitė kūnas ir gyvenimo būdas.
Ir prie jų reikia pritaikyti naują strategiją.
16. Kodėl kardio ne visada išsprendžia problemą?
Kai svoris pradeda augti, daug moterų pirmiausia padidina kardio kiekį.
Daugiau bėgimo.
Daugiau elipsinio treniruoklio.
Daugiau ilgų treniruočių.
Kardio yra labai naudingas širdies ir kraujagyslių sveikatai.
Tačiau svorio ir kūno sudėties požiūriu vien kardio gali nepakakti.
Ypač jei:
- trūksta baltymų;
- nėra jėgos treniruočių;
- miegas prastas;
- bendras aktyvumas už sporto salės ribų mažas.
Kartais moteris keturis kartus per savaitę sportuoja po valandą, bet likusias valandas beveik visą dieną sėdi.
Todėl kasdienis judėjimas yra ne mažiau svarbus.
Pasivaikščiojimai, laiptai, darbas namuose, judėjimas darbo dienos metu – visa tai sudaro bendras energijos sąnaudas.
17. Ar moterims po 40 metų reikia mažiau valgyti?
Nebūtinai.
Geresnis klausimas:
ar reikia valgyti kitaip?
Daugeliu atvejų po 40 metų verta daugiau dėmesio skirti maisto kokybei ir sudėčiai.
Ypač svarbūs tampa:
Baltymai
Padeda išlaikyti raumenų masę ir suteikia sotumo.
Skaidulos
Padeda palaikyti virškinimą ir ilgiau jaustis sočiai.
Daržovės ir vaisiai
Padeda gauti vitaminų, mineralų ir įvairių bioaktyvių medžiagų.
Kokybiški riebalai
Svarbūs normaliai organizmo veiklai ir padeda mitybai būti sotesnei.
Pakankamas bendras energijos kiekis
Per mažas maisto kiekis ilgainiui gali apsunkinti treniruotes, miegą, atsistatymą ir mitybos režimo laikymąsi.
Tikslas neturėtų būti valgyti kuo mažiau.
Tikslas – valgyti tiek, kad būtų galima išlaikyti sveiką kūno sudėtį ir kartu turėti energijos gyventi.
18. Kaip suprasti, ar tikrai gali būti hormoninė problema?
Vien tai, kad sunku numesti svorio, neįrodo hormoninio sutrikimo.
Tačiau verta pasitarti su gydytoju, jeigu kartu atsiranda:
- ryškus menstruacijų ciklo sutrikimas;
- netikėtas ir greitas svorio augimas;
- stiprus nuovargis;
- šalčio netoleravimas;
- plaukų slinkimas;
- ryškūs spuogai;
- padidėjęs veido ar kūno plaukuotumas;
- pieno išsiskyrimas iš krūtų ne žindymo metu;
- labai stiprus troškulys ar dažnas šlapinimasis;
- kiti nauji simptomai.
Tokiu atveju gydytojas gali įvertinti, ar reikalingi papildomi tyrimai.
Svarbiausia nesusikoncentruoti į vieną „stebuklingą hormoną“.
Svorį reguliuoja visas organizmas.
Ką daryti praktiškai, jei hormonai ar kiti veiksniai apsunkina svorio metimą?
Jeigu svoris nejuda, nors atrodo, kad darote viską teisingai, pirmas žingsnis neturėtų būti dar griežtesnė dieta.
Daug naudingiau pažvelgti į visą situaciją.
Kartais svorio metimą apsunkina ne viena priežastis, o kelių veiksnių kombinacija: prastas miegas, mažesnė raumenų masė, perimenopauzės pokyčiai, stresas, nepakankamas baltymų kiekis, mažas kasdienis aktyvumas ar tam tikra sveikatos būklė.
Todėl veiksmingiausia strategija dažniausiai yra ne „valgyti kuo mažiau“, o sutvarkyti pagrindus.
19. Kokius tyrimus verta aptarti su gydytoju?
Nėra vieno universalaus „hormonų tyrimų paketo“, kuris paaiškintų, kodėl svoris nejuda.
Tyrimai turėtų būti parenkami pagal simptomus, amžių, menstruacijų ciklą, vartojamus vaistus ir bendrą sveikatos istoriją.
20. Pradėkite nuo realaus situacijos įvertinimo
Jeigu svoris nejuda, naudinga kelioms savaitėms objektyviai įvertinti savo kasdienybę.
Ne tam, kad save kritikuotumėte.
O tam, kad pamatytumėte, kur iš tiesų gali slypėti problema.
Stebėkite:
- kiek valandų miegate;
- kiek žingsnių nueinate;
- kiek kartų per savaitę sportuojate;
- ar atliekate jėgos pratimus;
- kiek baltymų yra jūsų mityboje;
- kaip dažnai užkandžiaujate;
- kiek alkoholio vartojate;
- ar savaitgaliais mityba labai skiriasi;
- kaip keičiasi svoris skirtingomis ciklo dienomis.
Kartais paaiškėja, kad problema ne hormonai, o labai mažas kasdienis judėjimas.
Kitais atvejais moteris supranta, kad nuolat miega tik šešias valandas.
Dar kitais – kad valgydama „sveikai“ gauna daugiau energijos, nei manė.
Svarbu vertinti situaciją be kaltės.
Tikslas yra suprasti savo kūną.
21. Baltymai gali būti viena svarbiausių svorio kontrolės dalių
Baltymai ypač svarbūs, kai tikslas yra mažinti riebalinę masę ir kartu išsaugoti raumenis.
Jie padeda:
- ilgiau jaustis sočiai;
- palaikyti raumenų masę;
- geriau atsistatyti po treniruočių;
- palaikyti normalią kūno sudėtį.
Praktiškai naudinga baltymų šaltinį įtraukti į kiekvieną pagrindinį valgymą.
Tai gali būti:
- kiaušiniai;
- žuvis;
- paukštiena;
- liesa mėsa;
- graikiškas jogurtas;
- varškė;
- ankštiniai augalai;
- tofu;
- kiti baltymų šaltiniai.
Svarbu ne vien bendras dienos kiekis, bet ir jo paskirstymas per dieną.
22. Jėgos treniruotės dažnai svarbesnės už dar daugiau kardio
Po 40 metų jėgos treniruotės tampa ypač svarbios.
Jos padeda išsaugoti ir auginti raumenų masę, o tai naudinga ne tik išvaizdai, bet ir:
- gliukozės apykaitai;
- kaulų sveikatai;
- fiziniam pajėgumui;
- kūno sudėčiai;
- ilgalaikiam metaboliniam atsparumui.
Nebūtina sportuoti šešis kartus per savaitę.
Daugeliui moterų puikiai tinka 2–3 jėgos treniruotės per savaitę, jei jos atliekamos nuosekliai.
Svarbiausia progresas.
Laikui bėgant pratimai turėtų tapti šiek tiek sunkesni – didesnis svoris, daugiau pakartojimų arba sudėtingesnė variacija.
23. Nepamirškite kasdienio judėjimo
Sporto treniruotė yra tik maža paros dalis.
Jeigu po treniruotės likusias 10 valandų beveik nejudate, bendros energijos sąnaudos gali būti mažesnės, nei atrodo.
Kasdienis judėjimas apima:
- vaikščiojimą;
- laiptus;
- namų ruošą;
- darbą stovint;
- trumpus pasivaikščiojimus;
- aktyvų laisvalaikį.
Kartais papildomi 20–30 minučių pasivaikščiojimai per dieną ilgainiui turi daugiau reikšmės nei dar viena labai intensyvi treniruotė, po kurios visą likusią dieną norisi gulėti.
24. Miegas nėra prabanga
Jeigu bandote numesti svorio, tačiau nuolat miegate per mažai, procesas gali būti gerokai sunkesnis.
Prastas miegas gali:
- didinti alkį;
- stiprinti potraukį kaloringam maistui;
- sumažinti energiją sportui;
- mažinti spontanišką judėjimą;
- bloginti nuotaiką;
- apsunkinti sprendimų priėmimą.
Todėl kartais geriausias „svorio metimo planas“ prasideda ne virtuvėje, o miegamajame.
Jeigu dažnai pabundate apie 3–4 valandą nakties, knarkiate, jaučiate naktinį prakaitavimą arba ryte nuolat atsikeliate nepailsėjusi, verta ieškoti miego problemų priežasties.
25. Stresas ir emocinis valgymas
Stresas savaime nepažeidžia energijos balanso dėsnių, tačiau jis gali labai pakeisti elgesį.
Kai žmogus įsitempęs, dažniau:
- užkandžiauja vakare;
- renkasi saldesnį ar riebesnį maistą;
- geria daugiau alkoholio;
- miega prasčiau;
- mažiau juda;
- praleidžia treniruotes.
Todėl ilgalaikio svorio valdymo strategijoje verta numatyti ir streso mažinimo priemones.
Tai nebūtinai turi būti meditacija.
Gali padėti:
- pasivaikščiojimas;
- sportas;
- laikas gamtoje;
- mažiau darbo vakarais;
- aiškesnės ribos;
- poilsis;
- bendravimas su artimaisiais.
26. Ar reikia atsisakyti angliavandenių?
Nebūtinai.
Angliavandeniai patys savaime nėra hormoninio svorio augimo priežastis.
Svarbiau bendras energijos kiekis ir maisto kokybė.
Naudingesni pasirinkimai dažniausiai yra:
- daržovės;
- vaisiai;
- ankštiniai;
- pilno grūdo produktai;
- bulvės;
- kiti mažiau perdirbti angliavandenių šaltiniai.
Kai kurioms moterims mažesnis rafinuotų angliavandenių ir saldumynų kiekis padeda geriau kontroliuoti alkį, tačiau nereikia automatiškai pereiti prie labai mažai angliavandenių turinčios dietos.
Strategija turi būti tokia, kurią galima išlaikyti ilgai.
27. Ar protarpinis badavimas padeda hormonams?
Protarpinis badavimas gali būti patogus būdas sumažinti bendrą energijos kiekį, jei žmogui toks valgymo režimas tinka.
Tačiau nėra universalaus įrodymo, kad jis būtų būtinas hormonų „sutvarkymui“ ar kad būtų geresnis už kitus mitybos būdus, kai bendras energijos kiekis panašus.
Kai kurioms moterims ilgi nevalgymo periodai tinka puikiai.
Kitoms jie gali sukelti:
- stiprų vakarinį alkį;
- persivalgymą;
- energijos trūkumą treniruotėms;
- dirglumą.
Todėl nereikia rinktis mitybos režimo vien todėl, kad jis šiuo metu populiarus.
28. Kodėl svarstyklės kartais meluoja?
Svarstyklės matuoja ne tik riebalus.
Jos matuoja visą kūno masę, įskaitant:
- skysčius;
- glikogeną;
- žarnyno turinį;
- raumenis;
- riebalus.
Todėl svoris gali svyruoti net tada, kai riebalų kiekis mažėja.
Jeigu pradėjote jėgos treniruotes, galite išlaikyti ar net auginti raumenų masę tuo pat metu mažindama riebalus.
Tokiu atveju svarstyklės gali beveik nejudėti, tačiau:
- liemens apimtis mažėja;
- drabužiai tampa laisvesni;
- kūnas atrodo stangresnis;
- didėja jėga.
Todėl verta stebėti ne tik kilogramus.
29. Dažniausios klaidos bandant mesti svorį po 40 metų
Klaida Nr. 1 – valgyti kuo mažiau
Per didelis kalorijų ribojimas dažnai sukelia daugiau alkio, mažiau energijos ir sunkesnį režimo laikymąsi.
Klaida Nr. 2 – daryti tik kardio
Kardio naudinga sveikatai, tačiau raumenų išlaikymui būtinos ir jėgos treniruotės.
Klaida Nr. 3 – ignoruoti miegą
Net tobula mityba gali būti sunkiai išlaikoma, jei nuolat trūksta miego.
Klaida Nr. 4 – dėl visko kaltinti hormonus
Hormonai svarbūs, bet svoriui įtakos turi daugybė veiksnių.
Klaida Nr. 5 – tikėtis labai greito rezultato
Kelių savaičių svyravimai neparodo ilgalaikės tendencijos.
Klaida Nr. 6 – lyginti save su tuo, kaip kūnas reagavo prieš 15 metų
Šiandien jūsų kūnas gali turėti kitus poreikius. Strategija taip pat gali būti kitokia.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Pasitarkite su gydytoju, jeigu:
- svoris pradėjo augti labai greitai ir be aiškios priežasties;
- svorio pokyčius lydi stiprus nuovargis;
- menstruacijos tapo labai nereguliarios;
- atsirado ryškus plaukų slinkimas;
- padidėjo veido ar kūno plaukuotumas;
- atsirado ryškus šalčio netoleravimas;
- jaučiate nuolatinį troškulį ar labai dažnai šlapinatės;
- pradėjote vartoti naują vaistą ir kartu ryškiai pasikeitė svoris;
- bandant mesti svorį ilgą laiką nėra jokio progreso nepaisant nuoseklaus režimo.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar hormonai tikrai gali neleisti numesti svorio?
Hormonai gali apsunkinti procesą, paveikdami apetitą, miegą, energiją, kūno sudėtį ir riebalų pasiskirstymą.
Tačiau dažniausiai jie visiškai neužblokuoja svorio mažėjimo.
Svarbu nustatyti konkretų veiksnį ir pritaikyti strategiją.
Ar estrogenų trūkumas augina pilvą?
Menopauzės laikotarpiu sumažėjęs estrogenų poveikis siejamas su riebalų pasiskirstymo pokyčiais, todėl daugiau riebalinio audinio gali kauptis pilvo srityje.
Tačiau tam įtakos taip pat turi amžius, miegas, fizinis aktyvumas, mityba ir raumenų masė.
Kaip suprasti, ar turiu atsparumą insulinui?
Vien pagal alkį ar svorį diagnozės nustatyti negalima.
Jeigu yra rizikos veiksnių ar simptomų, gydytojas gali rekomenduoti gliukozės apykaitos tyrimus.
Ar reikia tirti kortizolį, jei auga svoris?
Dažniausiai vien dėl svorio augimo kortizolio tyrimas nėra pirmasis žingsnis.
Jeigu gydytojas įtaria specifinį hormoninį sutrikimą, jis parinks tinkamus tyrimus.
Ar perimenopauzėje įmanoma numesti svorio?
Taip.
Perimenopauzė gali pakeisti kūno sudėtį ir apsunkinti procesą, tačiau svorio mažinimas ir sveikos kūno sudėties išlaikymas tikrai yra įmanomi.
Dažnai verta daugiau dėmesio skirti jėgos treniruotėms, baltymams, miegui ir kasdieniam judėjimui.
Ar po 40 metų reikia valgyti labai mažai?
Ne.
Per mažas maisto kiekis gali apsunkinti raumenų išlaikymą, treniruotes ir ilgalaikį režimo laikymąsi.
Dažniausiai geriau rinktis nedidelį, tvarų energijos deficitą.
Ar galiu priaugti svorio vien dėl hormonų?
Kai kurios hormoninės būklės gali prisidėti prie svorio augimo, tačiau dažniausiai svorio pokyčiai yra kelių veiksnių rezultatas.
Todėl svarbu vertinti visą situaciją.
Svarbiausia žinutė
Jeigu po 35–40 metų svorį kontroliuoti tapo sunkiau, tai nebūtinai reiškia, kad „sugedo metabolizmas“ ar kad jums trūksta valios.
Jūsų kūnas gali būti kitoks nei prieš dešimt metų.
Pasikeitė hormonų dinamika.
Galėjo sumažėti raumenų masė.
Galbūt miegate prasčiau.
Turite daugiau atsakomybių.
Judate mažiau, nors sportuojate tiek pat.
Visa tai gali susidėti.
Todėl dažnai geriausias sprendimas nėra valgyti dar mažiau.
Daug naudingiau paklausti:
„Ko mano kūnui dabar reikia, kad jis būtų stiprus ir metaboliškai sveikas?“
Apibendrinimas
Hormonai gali turėti įtakos svorio reguliavimui, tačiau jie retai yra vienintelė priežastis, kodėl svoris nejuda.
Estrogenų pokyčiai perimenopauzėje gali pakeisti riebalų pasiskirstymą. Atsparumas insulinui gali apsunkinti apetito ir gliukozės kontrolę. Skydliaukės sutrikimai gali paveikti energijos apykaitą. Miegas ir stresas gali pakeisti alkį, energiją ir kasdienį judėjimą.
Tačiau lygiai taip pat svarbūs:
- raumenų masė;
- baltymų kiekis;
- fizinis aktyvumas;
- miego kokybė;
- bendras energijos balansas;
- vartojami vaistai;
- gyvenimo etapas.
Todėl ilgalaikis svorio valdymas dažniausiai prasideda ne nuo naujos dietos, o nuo geresnio savo organizmo supratimo.
Hormonai gali pakeisti žaidimo taisykles. Tačiau tai nereiškia, kad žaidimo nebegalima laimėti.