dar 5 požymiai, kad tai gali būti perimenopauzė

6. Atsirado „smegenų rūkas“

Vienas iš dažniausiai moteris išgąsdinančių simptomų – jausmas, kad smegenys veikia ne taip greitai kaip anksčiau.

Pamirštate žodį, kurį puikiai žinote.

Ateinate į kambarį ir nebeprisimenate, ko atėjote.

Sunkiau susikaupti darbe.

Reikia daugiau laiko atlikti užduotims, kurios anksčiau buvo automatinės.

Tai dažnai vadinama „brain fog“ arba smegenų rūku.

Perimenopauzės metu kai kurios moterys pastebi būtent tokius pažintinės funkcijos pokyčius.

Prie jų gali prisidėti:

• hormonų svyravimai;
• prastesnis miegas;
• naktiniai prabudimai;
• stresas;
• nuovargis.

Todėl kartais sunku pasakyti, kas tiksliai sukelia koncentracijos problemas.

Pavyzdžiui, moteris, kuri kasnakt pabunda tris kartus, kitą dieną natūraliai turės mažiau dėmesio ir energijos.

Svarbu žinoti, kad trumpalaikis išsiblaškymas ar sunkesnė koncentracija perimenopauzėje nėra tas pats, kas rimtas pažintinių funkcijų sutrikimas.

Tačiau jeigu atminties problemos ryškios, sparčiai progresuoja arba pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, jas verta aptarti su gydytoju.

7. Pasikeitė svoris arba kūno forma

Tai vienas dažniausių moterų pastebėjimų apie 40-uosius metus.

Ir dažnai sakinys skamba taip:

„Sveriu beveik tiek pat, bet kūnas atrodo visai kitaip.“

Tai labai svarbus skirtumas.

Perimenopauzėje ir vidutiniame amžiuje gali keistis ne tik bendras svoris, bet ir kūno sudėtis.

Kai kurioms moterims daugiau riebalinio audinio pradeda kauptis pilvo srityje.

Tam įtakos gali turėti:

• estrogenų pokyčiai;
• mažėjanti raumenų masė;
• prastesnis miegas;
• sumažėjęs kasdienis aktyvumas;
• didesnis stresas;
• bendri amžiaus pokyčiai.

Tai nereiškia, kad hormonai „sukuria riebalus iš nieko“.

Energijos balansas išlieka svarbus.

Tačiau hormoniniai ir gyvenimo būdo pokyčiai gali apsunkinti svorio kontrolę ir pakeisti tai, kur organizmas linkęs kaupti riebalinį audinį.

Todėl strategija, kuri veikė 25-erių, po 40 metų gali nebebūti tokia veiksminga.

Kai kurios moterys į tai reaguoja dar labiau ribodamos maistą.

Tačiau dažnai naudingiau daugiau dėmesio skirti:

• jėgos treniruotėms;
• baltymams;
• pakankamam miegui;
• kasdieniam judėjimui;
• tvariam, o ne labai griežtam mitybos režimui.

Jeigu svoris auga labai greitai arba kartu atsiranda kitų simptomų, verta pasitarti su gydytoju ir įvertinti galimas kitas priežastis, pavyzdžiui, skydliaukės veiklos sutrikimus ar vaistų poveikį.

8. Sumažėjo libido arba pasikeitė seksualinė savijauta

Kai kurioms moterims perimenopauzės metu pasikeičia seksualinis potraukis.

Jis gali tapti mažesnis.

Tačiau svarbu suprasti, kad libido nėra valdomas vien estrogeno ar testosterono.

Jį veikia ir:

• miego kokybė;
• nuovargis;
• stresas;
• santykių dinamika;
• emocinė savijauta;
• skausmas lytinių santykių metu;
• vartojami vaistai.

Perimenopauzėje taip pat gali atsirasti makšties sausumas ar jautrumas.

Jeigu lytiniai santykiai tampa mažiau komfortiški, kūnas natūraliai gali pradėti jų vengti.

Kartais moteris mano:

„Nebemyliu partnerio, nes nebenoriu sekso.“

Tačiau libido sumažėjimas nebūtinai reiškia santykių problemą.

Jeigu kartu atsirado:

• prastesnis miegas;
• nuovargis;
• ciklo pokyčiai;
• makšties sausumas;
• karščio bangos;

seksualinio potraukio pokytis gali būti viena bendro hormoninio pereinamojo laikotarpio dalių.

Jeigu seksualinė savijauta kelia diskomfortą ar įtampą, verta apie tai kalbėtis su gydytoju. Yra įvairių sprendimų, priklausomai nuo konkrečios priežasties.

9. Pasikeitė plaukai ir oda

Kai kurios moterys vienos pirmųjų perimenopauzės užuominų ieško ne cikle, o veidrodyje.

Plaukai gali tapti:

• plonesni;
• sausesni;
• mažiau tankūs;
• lėčiau augantys;
• labiau lūžinėjantys.

Kai kurioms moterims pradeda platėti sklastymas arba mažėja plaukų apimtis viršugalvyje.

Hormoniniai pokyčiai gali prisidėti prie šių procesų, tačiau svarbu nepamiršti ir kitų galimų priežasčių.

Plaukų slinkimą gali lemti:

• mažas feritinas;
• geležies trūkumas;
• skydliaukės veiklos sutrikimai;
• ilgalaikis stresas;
• liga;
• nepakankamas baltymų kiekis;
• genetinis polinkis.

Todėl plaukų retėjimo nereikėtų automatiškai nurašyti perimenopauzei.

Oda taip pat gali pradėti keistis.

Kai kurioms moterims ji tampa:

• sausesnė;
• jautresnė;
• plonesnė;
• mažiau elastinga.

Estrogenai dalyvauja odos struktūros ir drėgmės palaikyme, todėl jų pokyčiai gali prisidėti prie pastebimų odos pokyčių.

Tačiau odos būklei taip pat daro įtaką saulė, genetika, mityba, rūkymas, miegas ir kiti veiksniai.

10. Atsirado nerimas, dirglumas arba jausmas „aš nebe aš“

Šis simptomas dažnai nustebina labiausiai.

Moteris gali visą gyvenimą būti gana rami ir staiga pastebėti, kad:

• greičiau susierzina;
• mažiau toleruoja triukšmą;
• lengviau apsiverkia;
• dažniau jaučia nerimą;
• sunkiau atsipalaiduoja;
• anksčiau paprastos situacijos atrodo daug intensyvesnės.

Kartais tai apibūdinama labai paprastai:

„Aš tiesiog nebesijaučiu savimi.“

Hormonų svyravimai gali veikti smegenų sistemas, susijusias su nuotaika, miegu ir streso reakcija.

Tačiau vėlgi – ne kiekvienas nerimas po 40 metų yra perimenopauzė.

Įtakos gali turėti:

• darbo ir šeimos stresas;
• miego trūkumas;
• santykių problemos;
• depresija ar nerimo sutrikimai;
• skydliaukės veikla;
• kai kurie vaistai.

Svarbu žiūrėti į bendrą simptomų paveikslą.

Jeigu anksčiau nebūdingas nerimas atsirado kartu su ciklo pokyčiais, miego problemomis, karščio bangomis ar stipresniu PMS, tai gali būti viena iš perimenopauzės dėlionės dalių.

Ar reikia turėti visus 10 simptomų?

Ne.

Perimenopauzė nėra kontrolinis sąrašas, kuriame reikia surinkti tam tikrą taškų skaičių.

Viena moteris gali turėti:

• ciklo pokyčius;
• naktinį prakaitavimą;
• karščio bangas.

Kita – beveik jokių vazomotorinių simptomų, bet stipresnį PMS, prastesnį miegą ir nuotaikų svyravimus.

Trečia pirmiausia pastebi libido ir kūno sudėties pokyčius.

Todėl labai svarbu nelyginti savo patirties su kitos moters patirtimi.

Ar gali būti perimenopauzė, jei menstruacijos vis dar reguliarios?

Taip, gali būti.

Tai viena svarbiausių žinučių.

Ankstyvoje perimenopauzėje ciklo pokyčiai gali būti subtilūs.

Kartais menstruacijos dar ilgą laiką atrodo gana reguliarios, tačiau moteris jau pastebi:

• miego pablogėjimą;
• stipresnį PMS;
• karščio epizodus;
• nuotaikos pokyčius;
• libido sumažėjimą.

Todėl menstruacijų buvimas savaime neatmeta perimenopauzės.

Ar gali perimenopauzė prasidėti 35 metų?

Gali, tačiau tai nėra pats dažniausias scenarijus.

Daugeliui moterų perimenopauzė prasideda vėliau, tačiau individualūs skirtumai yra dideli.

Jeigu ryškūs menopauziniai simptomai ar ciklo sutrikimai prasideda neįprastai anksti, svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų įvertintos ir kitos galimos priežastys.

Ne kiekvieną simptomą 35 metų moteriai reikėtų automatiškai laikyti perimenopauze.

Perimenopauzė ar stresas?

Šiuos du dalykus kartais sunku atskirti, nes simptomai persidengia.

Tiek perimenopauzė, tiek ilgalaikis stresas gali būti susiję su:

• prastu miegu;
• nuovargiu;
• koncentracijos sunkumais;
• dirglumu;
• nerimu;
• libido sumažėjimu.

Tačiau ciklo pokyčiai, karščio bangos, naktinis prakaitavimas ar naujai atsiradęs makšties sausumas gali labiau rodyti hormoninio pereinamojo laikotarpio įtaką.

Kartais atsakymas yra ne „arba–arba“.

Moteris gali būti perimenopauzėje ir tuo pačiu patirti daug streso.

Ir abu veiksniai gali stiprinti vienas kitą.

Perimenopauzė ar skydliaukė?

Šių būklių simptomai taip pat gali persidengti.

Pavyzdžiui:

• nuovargis;
• svorio pokyčiai;
• plaukų slinkimas;
• nuotaikos pokyčiai;
• menstruacijų sutrikimai.

Todėl jeigu atsirado naujų simptomų, kartais verta aptarti su gydytoju skydliaukės funkcijos įvertinimą.

Tai ypač svarbu, jei kartu jaučiate:

• ryškų šalčio netoleravimą;
• nuolatinį vidurių užkietėjimą;
• širdies plakimą;
• stiprų prakaitavimą;
• netikėtą svorio pokytį.

Perimenopauzė nėra tik karščio bangos

Galbūt svarbiausia visos šios temos mintis yra ši.

Perimenopauzė nėra vien:

karščio bangos + nereguliarios menstruacijos.

Kai kurioms moterims pirmieji simptomai daug subtilesni:

• nebe toks gilus miegas;
• stipresnis PMS;
• mažiau energijos;
• sunkesnė koncentracija;
• sumažėjęs libido;
• naujas nerimas;
• pasikeitusi kūno sudėtis.

Ir todėl daugelis metų metus nesupranta, kodėl jaučiasi kitaip.

Kaip suprasti, ar tai tikrai perimenopauzė, ir ką galima daryti?

Jeigu atpažįstate kelis iš ankstesnėse dalyse aprašytų simptomų, natūralu norėti aiškaus atsakymo.

Ar tai jau perimenopauzė?

Ar tiesiog stresas?

Ar skydliaukė?

Ar geležies trūkumas?

Ar tiesiog „amžius“?

Tiesa ta, kad perimenopauzė ne visada nustatoma vienu tyrimu. Dažnai svarbiausias yra bendras vaizdas: amžius, ciklo pokyčiai, simptomų pobūdis, jų trukmė ir tai, ar nėra kitų galimų priežasčių.

Kaip nustatoma perimenopauzė?

Perimenopauzė dažniausiai vertinama pagal:

• moters amžių;
• menstruacijų ciklo pokyčius;
• karščio bangas ar naktinį prakaitavimą;
• miego pokyčius;
• nuotaikos ar PMS pokyčius;
• libido;
• makšties sausumą;
• kitus simptomus;
• bendrą sveikatos istoriją.

Gydytojas taip pat gali įvertinti, ar nėra kitų būklių, galinčių sukelti panašius simptomus.

Svarbu suprasti, kad perimenopauzė nėra viena konkreti „liga“, kurią visada galima patvirtinti vienu laboratoriniu skaičiumi.

Ar verta tirti hormonus?

Kartais taip, tačiau ne visada.

Perimenopauzėje hormonų kiekis gali stipriai svyruoti.

Pavyzdžiui, estrogenų ar FSH lygis vieną dieną gali būti vienoks, o kitą ciklą – visai kitoks.

Todėl vienas „normalus“ hormonų tyrimas nebūtinai reiškia, kad perimenopauzė nevyksta.

Ir atvirkščiai – vienas pakitęs rodiklis dar ne visada leidžia daryti galutinę išvadą.

Dėl to gydytojas dažnai vertina ne tik laboratorinius skaičius, bet ir visą simptomų istoriją.

Hormonų tyrimai gali būti ypač naudingi, jeigu:

• simptomai prasidėjo neįprastai anksti;
• menstruacijos stipriai pasikeitė;
• ciklas tapo labai nereguliarus;
• reikia atmesti kitas hormonines būkles;
• gydytojas mato konkrečią indikaciją.

Kokias kitas priežastis verta atmesti?

Perimenopauzės simptomai gali būti panašūs į kitų būklių simptomus.

Todėl kai kuriais atvejais verta įvertinti ir:

• skydliaukės funkciją;
• geležies atsargas;
• bendrą kraujo tyrimą;
• vitamino B12 būklę;
• gliukozės apykaitą;
• miego kokybę;
• vartojamus vaistus;
• psichologinę savijautą.

Pavyzdžiui, nuovargį ir plaukų slinkimą gali lemti ne tik hormonų svyravimai, bet ir geležies stoka.

Svorio pokyčius ir šalčio netoleravimą – skydliaukės veikla.

Naktinius prabudimus – miego apnėja, stresas ar alkoholis.

Todėl verta ne „viską nurašyti hormonams“, o žiūrėti plačiau.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Pasikonsultuokite su gydytoju, jeigu:

• menstruacijos tapo labai gausios;
• kraujuojate tarp menstruacijų;
• kraujavimas prasidėjo po lytinių santykių;
• ciklas staiga labai pasikeitė;
• simptomai stipriai trukdo kasdieniam gyvenimui;
• atsirado nepaaiškinamas svorio kritimas;
• jaučiate stiprų ar nuolatinį dubens skausmą;
• nuotaikos pokyčiai labai ryškūs;
• atsirado naujų simptomų, kurie kelia nerimą.

Jeigu menstruacijos išnyko jaunesniame amžiuje, nei tikėtasi, taip pat svarbu tai aptarti su gydytoju.

Ką galima padaryti praktiškai?

Perimenopauzė yra natūralus gyvenimo etapas, tačiau tai nereiškia, kad simptomus reikia tiesiog kentėti.

Yra daug dalykų, kurie gali padėti pagerinti savijautą.

1. Sekite savo ciklą ir simptomus

Vienas paprasčiausių dalykų – pradėti stebėti, kas vyksta.

Užsirašykite:

• ciklo trukmę;
• menstruacijų gausumą;
• miego kokybę;
• karščio bangas;
• nuotaikos pokyčius;
• PMS;
• energijos lygį;
• libido;
• galvos skausmus;
• svorio ar kūno sudėties pokyčius.

Po kelių mėnesių gali išryškėti labai aiškus modelis.

Tai padeda ir jums pačiai geriau suprasti savo kūną, ir gydytojui objektyviau įvertinti situaciją.

2. Miegas tampa dar svarbesnis

Perimenopauzėje miego kokybė dažnai pablogėja.

Todėl verta sąmoningai saugoti miegą:

• eiti miegoti panašiu metu;
• palaikyti vėsesnę kambario temperatūrą;
• riboti alkoholį vakare;
• kofeiną vartoti pirmoje dienos pusėje;
• mažinti ekranų naudojimą prieš miegą;
• turėti ramią vakaro rutiną.

Jeigu naktį dažnai pabundate, verta ieškoti konkrečios priežasties, o ne vien susitaikyti su prastu miegu.

3. Jėgos treniruotės po 40 metų tampa ypač vertingos

Perimenopauzėje ir vėliau palaipsniui didėja raumenų masės mažėjimo rizika.

Todėl jėgos treniruotės yra viena naudingiausių ilgalaikių strategijų.

Jos padeda:

• išlaikyti raumenų masę;
• palaikyti kaulus;
• gerinti kūno sudėtį;
• palaikyti gliukozės apykaitą;
• išlaikyti fizinį pajėgumą.

Daugeliui moterų pakanka 2–3 kokybiškų jėgos treniruočių per savaitę.

Svarbiausia – nuoseklumas.

4. Baltymai tampa dar svarbesni

Po 35–40 metų verta labiau atkreipti dėmesį į pakankamą baltymų kiekį.

Baltymai svarbūs:

• raumenims;
• sotumui;
• atsistatymui;
• normaliai audinių funkcijai.

Praktiškai baltymų šaltinį verta įtraukti į kiekvieną pagrindinį valgymą.

5. Nesirinkite labai griežtų dietų

Kai svoris pradeda augti lengviau, daug moterų instinktyviai pradeda valgyti vis mažiau.

Tačiau ilgalaikės labai griežtos dietos gali sukelti:

• daugiau alkio;
• mažesnę energiją;
• prastesnį atsistatymą;
• raumenų praradimą;
• didesnį maistinių medžiagų trūkumo pavojų.

Dažniausiai tvaresnė strategija yra:

• pakankamai baltymų;
• daug daržovių;
• skaidulos;
• kokybiški riebalai;
• reguliari mityba;
• nedidelis, o ne ekstremalus energijos deficitas, jei svorį reikia mažinti.

6. Rūpinkitės kaulais

Estrogenų pokyčiai ilgainiui turi įtakos kaulų sveikatai.

Todėl svarbu:

• jėgos treniruotės;
• svorį nešanti fizinė veikla;
• pakankamas kalcio kiekis;
• vitamino D būklės įvertinimas, kai reikalinga;
• nerūkymas;
• saikingas alkoholio vartojimas.

Kaulų sveikata nėra tik vyresnio amžiaus tema.

Geriau ją pradėti saugoti dar prieš menopauzę.

7. Neignoruokite makšties sausumo

Daugelis moterų apie šį simptomą nekalba net su gydytoju.

Tačiau makšties sausumas, deginimas ar skausmingi lytiniai santykiai nėra kažkas, ką reikia tiesiog toleruoti.

Priklausomai nuo situacijos gali padėti:

• lubrikantai;
• makšties drėkikliai;
• gydytojo paskirtas vietinis ar kitas gydymas.

Kuo anksčiau problema sprendžiama, tuo lengviau išvengti ilgalaikio diskomforto.

8. Apie simptomus kalbėkite su gydytoju konkrečiai

Užuot sakę:

„Jaučiuosi kažkaip ne taip“,

naudingiau pasakyti:

„Per pastaruosius šešis mėnesius ciklas sutrumpėjo nuo 29 iki 24 dienų, pradėjau pabusti 3 valandą nakties, PMS tapo daug stipresnis ir atsirado karščio epizodų.“

Tai suteikia gydytojui daug daugiau informacijos.

Kuo konkrečiau apibūdinsite simptomus, tuo lengviau bus įvertinti, ar jie gali būti susiję su perimenopauze.

9. Ar hormonų terapija gali padėti?

Kai kurioms moterims menopauzės hormonų terapija gali reikšmingai sumažinti simptomus, ypač karščio bangas ir naktinį prakaitavimą.

Tačiau ji nėra skirta visoms ir nėra automatinis sprendimas.

Tinkamumas priklauso nuo:

• amžiaus;
• simptomų;
• asmeninės sveikatos istorijos;
• tam tikrų ligų rizikos;
• individualių poreikių.

Todėl hormonų terapijos nauda ir rizika turėtų būti aptariama su gydytoju individualiai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek laiko trunka perimenopauzė?

Trukmė labai individuali.

Ji gali tęstis kelerius metus iki paskutinių menstruacijų.

Vienoms moterims simptomai trunka trumpiau, kitoms – gerokai ilgiau.

Ar perimenopauzė gali prasidėti, jei ciklas vis dar reguliarus?

Taip.

Ankstyvoje perimenopauzėje menstruacijos dar gali būti gana reguliarios, nors jau atsiranda miego, PMS, nuotaikos ar kiti pokyčiai.

Ar galima pastoti perimenopauzėje?

Taip.

Kol ovuliacija vis dar vyksta, nėštumas yra įmanomas.

Todėl perimenopauzė nėra kontracepcija.

Ar karščio bangos privalomos?

Ne.

Kai kurios moterys jų beveik nepatiria.

Perimenopauzė gali pasireikšti visiškai kitais simptomais, pavyzdžiui, miego sutrikimais ar ciklo pokyčiais.

Ar perimenopauzė gali sukelti nerimą?

Hormonų svyravimai gali prisidėti prie nuotaikos ir nerimo pokyčių, tačiau nerimas gali turėti ir kitų priežasčių.

Jeigu jis stiprus ar trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis pagalbos.

Ar galima numesti svorio perimenopauzėje?

Taip.

Tačiau gali reikėti daugiau dėmesio skirti raumenų masės išlaikymui, baltymams, miegui ir kasdieniam aktyvumui.

Perimenopauzė nepanaikina galimybės kontroliuoti svorį.

Ar plaukų slinkimas yra normalus perimenopauzėje?

Plaukų būklė gali keistis, tačiau ryškaus plaukų slinkimo nereikėtų automatiškai laikyti „normaliu“.

Verta įvertinti ir kitas priežastis, pavyzdžiui, geležies atsargas, skydliaukės veiklą ir genetinį polinkį.

Ar libido sumažėjimas reiškia, kad prasidėjo perimenopauzė?

Ne būtinai.

Libido priklauso nuo hormonų, miego, santykių, streso, vaistų, fizinės sveikatos ir daugybės kitų veiksnių.

Tačiau jis gali būti vienas iš perimenopauzės simptomų.

Svarbiausia žinutė

Galbūt svarbiausia suprasti tai:

perimenopauzė nėra momentas, kai jūsų kūnas staiga „sugenda“.

Tai pereinamasis gyvenimo etapas.

Tačiau jis gali pareikalauti kitokio santykio su savo kūnu nei anksčiau.

Galbūt jums reikia daugiau miego.

Daugiau baltymų.

Daugiau jėgos treniruočių.

Mažiau ekstremalių dietų.

Daugiau dėmesio simptomams, kuriuos anksčiau ignoravote.

Ir kartais – gydytojo pagalbos.

Kuo anksčiau suprantate, kas vyksta, tuo mažiau reikia gyventi su jausmu:

„Kodėl aš staiga nebe aš?“

Apibendrinimas

Perimenopauzė gali prasidėti dar tada, kai menstruacijos tebėra reguliarios.

Dažniausi požymiai gali būti:

1. ciklo pokyčiai;
2. stipresnis PMS;
3. naktiniai prabudimai;
4. karščio bangos ar naktinis prakaitavimas;
5. energijos sumažėjimas;
6. smegenų rūkas;
7. svorio ar kūno sudėties pokyčiai;
8. libido sumažėjimas;
9. plaukų ir odos pokyčiai;
10. naujai atsiradęs nerimas ar dirglumas.

Vienas simptomas perimenopauzės nepatvirtina.

Tačiau keli naujai atsiradę požymiai, ypač kartu su ciklo pokyčiais, gali būti priežastis apie ją pagalvoti.

Svarbiausia – ne viską automatiškai nurašyti „amžiui“, bet ir nebandyti kiekvieno simptomo diagnozuoti pačiai.

Kūnas keičiasi. Suprasti, kaip jis keičiasi, yra daug naudingiau nei su juo kovoti.